Feodalas – tai viduramžių Europos žemės valdytojas (dažniausiai didikas ar riteris), turėjęs žemes su valstiečiais, kurie jam atlikdavo įvairias prievoles (mokėdavo mokesčius, dirbdavo). Žodis taip pat gali reikšti feodalinės santvarkos atstovą arba būti vartojamas perkeltine prasme apibūdinti valdžią grindžiantį žmogų, despotą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
"Viduramžiais feodalas valdė didelius žemės plotus, o jo pavaldiniai – valstiečiai – turėjo dirbti jo laukuose."
2. Perkeltinė reikšmė (apie žmogų, siekiantį visiškos valdžios):
"Direktorius elgėsi kaip tikras feodalas – nieko neleisdavo nuspręsti be jo sutikimo."
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.