falsifikacija

Falsifikacija – tai mokslinis principas, pagal kurį teorija ar hipotezė laikoma moksline tik tada, jei ji gali būti potencialiai paneigta (falsifikuota) stebėjimais ar eksperimentais. Kitaip tariant, turi būti įmanoma sugalvoti tokią situaciją ar testą, kuris teorią paneigtų, jei ji būtų klaidinga.

Pagrindinė mintis:
Mokslinė teorija negali būti įrodyta kartą ir visiems laikams, bet ji gali būti bandoma paneigti. Jei teorią nepavyksta paneikti nepaisant bandymų, ji laikinai priimama kaip patikima.

Pavyzdžiai:

1. Teiginys: „Visi gulbės yra baltos spalvos.“
- Falsifikavimo būdas: Rasti bent vieną nebalta gulbę (pvz., juodą gulbę Australijoje).
- Rezultatas: Radus juodą gulbę, teiginys paneigtas.

2. Teiginys: „Vanduo užverda esant 100°C (esant normaliam atmosferos slėgiui).“
- Falsifikavimo būdas: Eksperimentiškai parodyti, kad vanduo užverda žemesnėje ar aukštesnėje temperatūroje (pvz., kalnuose arba uždaroje inde).
- Rezultatas: Jei sąlygos pakinta (slėgis), teiginys gali būti koreguojamas, bet pats principas leidžia jį tikrinti.

3. Nefalsifikuojamas teiginys:
- „Apsauginė magija veikia, bet tik tada, kai niekas jos nebanda stebėti.“
- Problema: Neįmanoma sugalvoti būdo tai paneigti, nes bet koks bandymas patikrinti „išjungia“ veikimą. Tokie teiginiai nepriklauso mokslo sričiai.

Svarba: Falsifikacijos idėją išplėtojo filosofas Karlas Popperis kaip atskiriamąjį kriterijų tarp mokslo (pvz., fizika, biologija) ir pseudomokslo ar metafizikos (pvz., astrologija, kai kurios religinės doktrinos).

• Terminai: falsifikacija

Įrašas
Paaiškinimas	Falsifikacija – tai mokslinis principas, pagal kurį teorija ar hipotezė laikoma moksline tik tada, jei ji gali būti potencialiai paneigta (falsifikuota) stebėjimais ar eksperimentais. Kitaip tariant, turi būti įmanoma sugalvoti tokią situaciją ar testą, kuris teorią paneigtų, jei ji būtų klaidinga. Pagrindinė mintis: Mokslinė teorija negali būti įrodyta kartą ir visiems laikams, bet ji gali būti bandoma paneigti. Jei teorią nepavyksta paneikti nepaisant bandymų, ji laikinai priimama kaip patikima. Pavyzdžiai: 1. Teiginys: „Visi gulbės yra baltos spalvos.“ - Falsifikavimo būdas: Rasti bent vieną nebalta gulbę (pvz., juodą gulbę Australijoje). - Rezultatas: Radus juodą gulbę, teiginys paneigtas. 2. Teiginys: „Vanduo užverda esant 100°C (esant normaliam atmosferos slėgiui).“ - Falsifikavimo būdas: Eksperimentiškai parodyti, kad vanduo užverda žemesnėje ar aukštesnėje temperatūroje (pvz., kalnuose arba uždaroje inde). - Rezultatas: Jei sąlygos pakinta (slėgis), teiginys gali būti koreguojamas, bet pats principas leidžia jį tikrinti. 3. Nefalsifikuojamas teiginys: - „Apsauginė magija veikia, bet tik tada, kai niekas jos nebanda stebėti.“ - Problema: Neįmanoma sugalvoti būdo tai paneigti, nes bet koks bandymas patikrinti „išjungia“ veikimą. Tokie teiginiai nepriklauso mokslo sričiai. Svarba: Falsifikacijos idėją išplėtojo filosofas Karlas Popperis kaip atskiriamąjį kriterijų tarp mokslo (pvz., fizika, biologija) ir pseudomokslo ar metafizikos (pvz., astrologija, kai kurios religinės doktrinos).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.