„Eteris“ (lot. aether, gr. αἰθήρ) – tai sąvoka, kuri istoriškai turėjo kelias reikšmes:
1. Antikinė filosofija ir mitologija – penktasis elementas (gryniausias oras arba ugnis), kuriuo užpildytas aukščiausias dangaus sluoksnis;
nemirtingųjų būstas.
2. Fizikoje (iki XX a.) – hipotetinė medžiaga, sklindanti šviesai ir elektromagnetiniams bangoms visatoje (atmetta reliatyvumo teorijos).
3. Chemijoje – organinių junginių klasė, turinti R–O–Rʹ grupę (pvz., dietilo eteris).
4. Poetiniame arba perkeltiniame kontekste – kažkas subtilaus, nematerialaus, erdvės ar atmosferos apibūdinimas.
Pavyzdžiai:
1. Senovės graikai tikėjo, kad eteris – tai gryniausia medžiaga, kuria kvėpuoja dievai.
2. Eksperimentai (pvz., Maikelsono–Morley) paneigė eterio egzistavimą kaip šviesos nešiklio.
3. Eteris naudojamas kaip tirpiklis laboratorijose dėl savo gebėjimo išgauti riebalų medžiagas.
4. Muzika sklido koncertų salės eteryje, apimdama klausytojus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.