„Eparchas“ – tai senovės Graikijos ir Bizantijos imperijos administracinis pareigūnas, atsakingas už eparchijos (provincijos, srities) valdymą. Terminas artimas dabartiniams „gubernatoriui“ ar „prefektui“.
Trumpai:
- Kilmuo: iš graikų kalbos (ἔπαρχος – „viršininkas“, „valdytojas“).
- Reikšmė: aukščiausias civilinis ar karinis valdytojas tam tikrame regione (pvz., mieste, provincijoje).
- Istorinis kontekstas: dažniausiai vartotas Bizantijos imperijoje (pvz., Konstantinopolio eparchas buvo svarbi pareigybė).
Pavyzdžiai:
1. Bizantijos imperijoje:
„Konstantinopolio eparchas buvo atsakingas už miesto tvarką, prekybą ir teisminius reikalus.“
2. Šiuolaikinis vartojimas (retas):
„Kai kurios stačiatikių bažnyčios iki šiol vadinasi eparchijomis, o jų vadai – eparchais (pvz., Ukrainos graikų katalikų bažnyčioje).“
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje žodis „eparchas“ retai vartojamas, dažniau sutinkamas istoriniuose ar religiniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.