Enjambement (iš prancūzų kalbos, reiškiančio „peržengimas“) – tai eilutės pertraukimas tarp sintaksinių vienetų (pvz., tarp frazės ar sakinio), kai mintis „perbėga“ iš vienos eilutės į kitą be sintaksinės pauzės. Tai poetinė priemonė, skirta sukurti dinamiškumą, pabrėžti tam tikrus žodžius ar sulaužyti ritmą.
Pavyzdžiai:
1. William Shakespeare, „Hamletas“ (vertimas):
„Būti ar nebūti – štai kas klausimas:
ar dvasingiau kęsti nuošalyje smūgius
likimo strėlių, ar sukilti prieš jūrą
nelaimių ir kovojant sustabdyti jas?“
Čia mintis tęsiasi per kelias eilutes, paryškinant filosofinį svarstymą.
2. Maironis, „Jaunystė“:
„O jaunystė, tu – žydinčios dienos,
kai širdis švyti, kaip auksinis saulėlydis,
kai troškimai žadina sapnus giedrus,
ir tikėjimas juos įvykdyti skatina.“
Enjambement padeda perteikti jaunystės srautą ir tęstinumą.
Trumpai: Enjambement – tai minties „perbėgimas“ iš vienos eilutės į kitą be skyrybos ženklo ar pauzės, naudojamas poezijoje dėl ritmo, emocijos ar akcentų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.