efendi

"Efendi" – tai pagarbaus kreipimosi forma, kilusi iš turkų kalbos (efendi), o per ją iš graikų kalbos (afendis, "valdovas").

Pagrindinės reikšmės:
1. Pagarbus kreipinys – atitinka lietuviškus "ponas", "mokytojas", "daktaras" ar "gerbiamasis".
2. Istorinis titulas – Osmanų imperijoje taip kreipdavosi į išsilavinusius žmones, valdininkus, mokytojus.
3. Šiuolaikinis vartojimas – Turkijoje ir kai kuriose arabų šalyse vartojamas kaip mandagus kreipinys (pvz., atitinka anglų "sir" ar "Mr.").

Pavyzdžiai:
1. Kaip kreipinys:
"Efendi, ar galite man padėti?" – "Pone, ar galite man padėti?"
2. Istoriniame kontekste:
Osmanų laikais mokytojas buvo vadinamas "muallim efendi".
3. Šiuolaikiniame Turkijos kontekste:
"Teşekkür ederim, efendi!" – "Ačiū, pone!" (mandagus atsakymas aptarnaujant klientą).

Trumpai: "Efendi" – mandagus pagarbos ženklas, artimas "ponui", bet turintis rytietišką kultūrinį atspalvį.

Įrašas
Paaiškinimas	"Efendi" – tai pagarbaus kreipimosi forma, kilusi iš turkų kalbos (efendi), o per ją iš graikų kalbos (afendis, "valdovas"). Pagrindinės reikšmės: 1. Pagarbus kreipinys – atitinka lietuviškus "ponas", "mokytojas", "daktaras" ar "gerbiamasis". 2. Istorinis titulas – Osmanų imperijoje taip kreipdavosi į išsilavinusius žmones, valdininkus, mokytojus. 3. Šiuolaikinis vartojimas – Turkijoje ir kai kuriose arabų šalyse vartojamas kaip mandagus kreipinys (pvz., atitinka anglų "sir" ar "Mr."). Pavyzdžiai: 1. Kaip kreipinys: "Efendi, ar galite man padėti?" – "Pone, ar galite man padėti?" 2. Istoriniame kontekste: Osmanų laikais mokytojas buvo vadinamas "muallim efendi". 3. Šiuolaikiniame Turkijos kontekste: "Teşekkür ederim, efendi!" – "Ačiū, pone!" (mandagus atsakymas aptarnaujant klientą). Trumpai: "Efendi" – mandagus pagarbos ženklas, artimas "ponui", bet turintis rytietišką kultūrinį atspalvį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.