dodekafonija

Dodekafonija (gr. dōdeka – 'dvylika' + phonē – 'garsas') – tai dvylikatonė muzikos sistema, kurioje visi 12 pusėtonių (chromatinės gamos) laikomi lygiaverčiais, o kūrinys kuriamas naudojant griežtai nustatytą tonų eilę (seriją), kurioje nėra pagrindinio tono (tonikos) ir nėra tradicinės harmonijos ar melodijos.

Pagrindinis principas:
Kompozitorius sukuria 12 skirtingų tonų seriją, kuri tampa kūrinio pagrindu. Serija gali būti naudojama:
- Tiesiogine forma,
- Atvirkščiai (inversija),
- Atgal (retrogradas),
- Atgal atvirkščiai.

Pavyzdžiai:
1. Arnoldas Šionbergas – pirmasis sisteminės dodekafonijos kūrėjas. Pvz., jo "Pianino suitą" (1923) laikoma vienu pirmųjų grynai dodekafoninių kūrinių.
2. Albanas Bergas – naudojo dodekafoniją lanksčiau, derindamas su emocine išraiška. Pvz., opera "Vocėk" (ne visiškai dodekafoninė, bet turi serijinių elementų).
3. Antonas Webernas – griežčiausiai taikė serijinę techniką. Pvz., jo "Simfonija" (1928) – trumpas kūrinys, kuriame kiekviena serijos forma atskleidžia simetriją ir ekonomiškumą.

Svarbu: Dodekafonija – tai technika, o ne stilius. Ji atsisako tonalumo (mažoro/molio) ir sukuria naują muzikos organizavimo būdą, dažnai suintegruotą su kitomis XX a. avangardinėmis tendencijomis.

• Terminai: dodekafonija

• Gairės: Muzikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Dodekafonija (gr. dōdeka – 'dvylika' + phonē – 'garsas') – tai dvylikatonė muzikos sistema, kurioje visi 12 pusėtonių (chromatinės gamos) laikomi lygiaverčiais, o kūrinys kuriamas naudojant griežtai nustatytą tonų eilę (seriją), kurioje nėra pagrindinio tono (tonikos) ir nėra tradicinės harmonijos ar melodijos. Pagrindinis principas: Kompozitorius sukuria 12 skirtingų tonų seriją, kuri tampa kūrinio pagrindu. Serija gali būti naudojama: - Tiesiogine forma, - Atvirkščiai (inversija), - Atgal (retrogradas), - Atgal atvirkščiai. Pavyzdžiai: 1. Arnoldas Šionbergas – pirmasis sisteminės dodekafonijos kūrėjas. Pvz., jo "Pianino suitą" (1923) laikoma vienu pirmųjų grynai dodekafoninių kūrinių. 2. Albanas Bergas – naudojo dodekafoniją lanksčiau, derindamas su emocine išraiška. Pvz., opera "Vocėk" (ne visiškai dodekafoninė, bet turi serijinių elementų). 3. Antonas Webernas – griežčiausiai taikė serijinę techniką. Pvz., jo "Simfonija" (1928) – trumpas kūrinys, kuriame kiekviena serijos forma atskleidžia simetriją ir ekonomiškumą. Svarbu: Dodekafonija – tai technika, o ne stilius. Ji atsisako tonalumo (mažoro/molio) ir sukuria naują muzikos organizavimo būdą, dažnai suintegruotą su kitomis XX a. avangardinėmis tendencijomis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.