Automorfizmas – tai matematinis terminas, reiškiantis struktūros pačios į save atvaizdavimą, kuris yra bijektyvus (vienas su vienu ir ant) ir išsaugo tą struktūrą. Kitaip tariant, tai struktūros simetrija – transformacija, po kurios struktūra lieka nepakitusi.
Trumpai:
Automorfizmas – tai struktūros (algebrinės, geometrinės, loginės) transformacija į save, išsauganti visus jos ryšius ir operacijas.
Pavyzdžiai:
1. Skaičių sistemos
Pavyzdžiui, kompleksinių skaičių aibėje \(\mathbb{C}\) automorfizmas yra kompleksinis jungimas:
\( f(a + bi) = a - bi \).
Jis išsaugo sudėtį ir daugybą, o pati kompleksinių skaičių struktūra lieka ta pati.
2. Grupės teorija
Tegu \(G\) yra bet kuri grupė. Vidinis automorfizmas yra tokia transformacija:
\( \phi_g(x) = g x g^{-1} \), kur \(g \in G\) fiksuotas.
Pvz., simetrinėje grupėje \(S_3\) elementų permutavimas konjugavimu yra automorfizmas.
3. Grafų teorija
Grafo automorfizmas – tai viršūnių permutacija, išsauganti briaunas.
Pavyzdžiui, kvadrato grafas (4 viršūnės, 4 briaunos) turi 8 automorfizmus (sukimai, atspindžiai).
4. Algebros
Polinomų žiedo \(\mathbb{R}[x]\) automorfizmas gali būti kintamojo pakeitimas, pvz.:
\( f(p(x)) = p(x + 1) \), kuris išsaugo sudėtį ir daugybą polinomų žiede.
Esmė:
Automorfizmai atskleidžia struktūros simetrijas ir yra svarbūs tyrinėjant objektų invariantiškumą matematikoje, informatikojė, fizikoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.