„Taboras“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didelį, netvarkingą krūvą, kaupinį, rietuvenę (dažniausiai kalbant apie šiukšles, šiaudus, šieną ar netvarkingai sukrautas daiktus).
Pavyzdžiai:
1. Kieme susidarė visiškas taboras nuo lapų ir šakų.
2. Po remonto liko taboras lentų ir kitų medžiagų.
3. Seniau šieno taboru vadindavo didelį šieno krūvą lauke.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senesniuose tekstuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.