Ketera – tai lietuviškas terminas, reiškiantis sąrašą, registrą ar katalogą (dažniausiai dokumentų, prekių, asmenų). Kilęs iš lenkų kalbos (kwatera – „kvartira, sąrašas“) ir istoriškai naudotas administraciniuose, teisiniuose ar inventorizacijos kontekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Keteroje buvo įrašyti visi kaimo ūkininkai, turintys gyvulius.“
2. Modernus: „Įmonė sudarė įrangos keterą, kad sektų jos naudojimą.“
3. Archyvai: „Rankraštinėje keteroje fiksuoti XIX a. bažnyčios lėšų įplaukos.“
Trumpai: Ketera – oficialus sąrašas/registras, dažnai susijęs su apskaita, inventoriumi ar teisine tvarka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.