žyninis

Žyninis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „žynio“ (žynys – senovės baltų dvasinis lyderis, žynys, žynėjas) būdvardis.
Jis vartojamas apibūdinti magišką, mistišką, slaptą, pranašišką arba senovinį, tradicinį veiksmą, ritualą ar savybę.

Pavyzdžiai:
1. Žyninės giesmės – senovės baltų ritualinės dainos.
2. Žyninis akmuo – akmuo, naudotas magiškose ceremonijose.
3. Žyninė žinios – slaptos, pranašiškos žinios.
4. Žyninis paprotys – senovinis tradicinis paprotys.

Trumpai:
Žodis siejamas su senovės baltų religija, magija ir tradicijomis, dabar vartojamas retai, dažniausiai kalbant apie istorinį ar kultūrinį kontekstą.

Įrašas
Paaiškinimas	Žyninis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „žynio“ (žynys – senovės baltų dvasinis lyderis, žynys, žynėjas) būdvardis. Jis vartojamas apibūdinti magišką, mistišką, slaptą, pranašišką arba senovinį, tradicinį veiksmą, ritualą ar savybę. Pavyzdžiai: 1. Žyninės giesmės – senovės baltų ritualinės dainos. 2. Žyninis akmuo – akmuo, naudotas magiškose ceremonijose. 3. Žyninė žinios – slaptos, pranašiškos žinios. 4. Žyninis paprotys – senovinis tradicinis paprotys. Trumpai: Žodis siejamas su senovės baltų religija, magija ir tradicijomis, dabar vartojamas retai, dažniausiai kalbant apie istorinį ar kultūrinį kontekstą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.