.
žydélka.
1. žydė: Žydélkos apsiskraidavusios skraistėmis valkiojas po miestą. Žydélkos nejo į šulę, bet tie žydai. Vieną kartą žydélka skundžiasi lietuvei moteriai. Jau ta žydélka turėjo šešias dešimtis metų i gimė sūnus. Žydélka toki kūda, mažukė, važinėj [o],
užpirkdinėj [o] miškus. Žydélkos greitai pàsena. Žydélka našlė, jos duktė graži. O tie žydai, tos žydélkos, šilkuoti būdami, iš svetimos procios turtą lengvai pelnydami. O kaip žydai vis nelabai paiki, toj žydelka pažino, kad tai brangūs akmens. Tu žydas, tu žydélka, tu žydas, tu žydélka. Koki žydélka! Nė gėdos, nė nieko neturi.
2. Užgavėnių, Velykų, Kalėdų persirengėlė: Žydélka yr: vaiką pasiema, netikras, kokį katiną susivynio [ja] i juokina. Nevočių kaime, Šilalės valsčiuje, Užgavėnių žydai vedžiojasi su savimi ir žydelką.
3. toks šokis, panašus į polką: Pašok žydelką!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.