žyčia

"Žyčia" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis gyvenimą, būtį, esmę. Vartotas poetinėje kalboje, tautosakoje, senuosiuose tekstuose.

Pavyzdžiai:
1. "Žyčia manęs neapleisk" – "Gyvenime (būtyje) manęs neapleisk".
2. "Gera žyčia" – "Geras gyvenimas / būtis".
3. Poetiškai: "Žyčia – kaip upės tėkmė" – "Gyvenimas kaip upės tėkmė".

Trumpai:
Tai poetiškas atitikmuo žodžiui "gyvenimas" ar "būtis", dažniausiai randamas lietuvių tautosakoje, dainose, senojoje literatūroje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zycia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Žyčia" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis gyvenimą, būtį, esmę. Vartotas poetinėje kalboje, tautosakoje, senuosiuose tekstuose. Pavyzdžiai: 1. "Žyčia manęs neapleisk" – "Gyvenime (būtyje) manęs neapleisk". 2. "Gera žyčia" – "Geras gyvenimas / būtis". 3. Poetiškai: "Žyčia – kaip upės tėkmė" – "Gyvenimas kaip upės tėkmė". Trumpai: Tai poetiškas atitikmuo žodžiui "gyvenimas" ar "būtis", dažniausiai randamas lietuvių tautosakoje, dainose, senojoje literatūroje.