Žnybčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis lėtą, atsargų judėjimą (ypač pėsčiomis), dažnai susijusį su apsvarstymu, nerimu ar nevilčiu.
Pagrindinės reikšmės atspalviai:
1. Lėtas, neryžtingas eisena.
2. Judėjimas su svyravimu, dvejonėmis.
3. Priverstinis lėtas judėjimas (pvz., dėl pavargimo).
Pavyzdžiai:
- Senis žnybčiojo keliu, sustodamas prie kiekvieno akmenėlio.
- Žnybčiodamas po kambarį, galvojo, kaip išspręsti problemą.
- Po 40 km žygio žnybčiojome kaip šešėliai.
Sinonimai: slankiojimas, vilkčiojimas, lėtėjimas, drūtėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.