Žnaibytojas – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis burtininką, žynį, žyniotoją, žynį-burtininką, t. y. asmenį, turintį magiškų galių, žinią apie slaptus dalykus ar ateitį.
Pavyzdžiai:
- Senovėje žnaibytojai galėjo gydyti užkeikimus ir spėti iš ženklų.
- Pasakoje žnaibytojas atskleidė, kas pavogė karaliaus brangenybę.
- Kaimo žnaibytojas žinojo visas liaudies užkalbėjimas nuo ligų.
Sinonimai: žynys, burtininkas, žyniotojas, kerėtojas.
Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar kalbant apie senovės tikėjimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.