žmoniukė

„Žmoniukė“ – tai mažybinė, dažnai švelniai emocingą atspalvį turinti lietuvių kalbos forma nuo žodžio „žmogus“. Nurodo mažą žmogų, dažnai vartojama vaikams ar artimiems žmonėms (pavyzdžiui, vaikams, mylimajam) išreikšti meilę, glamonę ar užuojautą.

Pavyzdžiai:
1. Meilės/glamonės kontekste:
„Ateik čia, mano mažoji žmoniukė!“ (kreipiantis į vaiką ar artimą žmogų).
2. Užuojautos kontekste:
„Vargšė žmoniukė, kaip ji išsekusi atrodo.“
3. Švelniai juokingu tonu:
„Kur ta žmoniukė dingo? Prieš minutę čia buvai!“ (apie vaiką ar žmogų mažo ūgio).

Pastaba:
Naudojama neformaliame bendravime, dažniausiai šnekamojoje kalboje ar intymiose situacijose.

Įrašas
Paaiškinimas	„Žmoniukė“ – tai mažybinė, dažnai švelniai emocingą atspalvį turinti lietuvių kalbos forma nuo žodžio „žmogus“. Nurodo mažą žmogų, dažnai vartojama vaikams ar artimiems žmonėms (pavyzdžiui, vaikams, mylimajam) išreikšti meilę, glamonę ar užuojautą. Pavyzdžiai: 1. Meilės/glamonės kontekste: „Ateik čia, mano mažoji žmoniukė!“ (kreipiantis į vaiką ar artimą žmogų). 2. Užuojautos kontekste: „Vargšė žmoniukė, kaip ji išsekusi atrodo.“ 3. Švelniai juokingu tonu: „Kur ta žmoniukė dingo? Prieš minutę čia buvai!“ (apie vaiką ar žmogų mažo ūgio). Pastaba: Naudojama neformaliame bendravime, dažniausiai šnekamojoje kalboje ar intymiose situacijose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.