Žmoginimas – tai kalbos figūra, kai negyviems daiktams, gamtos reiškiniams ar abstrakčioms sąvokoms suteikiami žmogaus bruožai (pvz., jausmai, veiksmai, savybės).
Pavyzdžiai:
1. Vėjas glosto veidą. (veiksmas, būdingas žmogui)
2. Lietus verkė languose. (jausmas)
3. Laikas bėga. (žmogiška savybė – judėjimas)
4. Kalnai miega. (būsena)
Trumpai: Tai – antropomorfizmas, dažnas poezijoje, pasakose, kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.