žliaublys

Žliaublys – tai retas, menkai vartojamas žodis, reiškiantis šleikštulį, bjaurulį, pasibjaurėjimo keliantį daiktą ar būtybę. Kilęs iš veiksmažodžio žliūbti (šlykštėtis, šleikštis).

Pavyzdžiai:
1. Po lova užsilindęs senas žliaublys (įsivaizduojamas purvinas, išvartytas daiktas).
2. Pasakojo, kad miške matęs kažkokį žliaublį (pavojingą/mistinę bjaurybę).
3. Nevalgyk to žliaublio! (apie sumuštinį su bjauria įdara).

Sinonimai: bjaurulis, šleikštulys, šlykštulis.
Pastaba: Dažniau vartojami išraiškingi sinonimai, pats žodis „žliaublys“ sutinkamas senesnėje literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zliaublys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žliaublys – tai retas, menkai vartojamas žodis, reiškiantis šleikštulį, bjaurulį, pasibjaurėjimo keliantį daiktą ar būtybę. Kilęs iš veiksmažodžio žliūbti (šlykštėtis, šleikštis). Pavyzdžiai: 1. Po lova užsilindęs senas žliaublys (įsivaizduojamas purvinas, išvartytas daiktas). 2. Pasakojo, kad miške matęs kažkokį žliaublį (pavojingą/mistinę bjaurybę). 3. Nevalgyk to žliaublio! (apie sumuštinį su bjauria įdara). Sinonimai: bjaurulis, šleikštulys, šlykštulis. Pastaba: Dažniau vartojami išraiškingi sinonimai, pats žodis „žliaublys“ sutinkamas senesnėje literatūroje ar tarmėse.