Žiobčiai – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis didelius dantis (dažniausiai priekinius), ypač išsikišusius ar ryškius.
Pavyzdžiai:
- Kai jis nusišypso, matosi visi jo žiobčiai.
- Vaikas turi tokius žiobčius, lyg skiauterę.
- Po kovos kumščiais liko be žiobčių.
Sinonimai: dyglius, dantis, iltys (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.