žemvilkai
Žemvilkai – tai mitologinės būtybės lietuvių tautosakoje, žemės gelmėse gyvenantys nykštukai arba dvasios. Jie siejami su požemio pasauliu, gali būti laikomi žemės globėjais, kartais – pragaro būtybėmis.
Pagrindiniai bruožai:
- Gyvena po žeme, urvuose.
- Vaizduojami kaip maži, išsikreivę senukai.
- Gali būti linkę į pokštus, apgaules, bet ir padėti žmonėms (pvz., atsinešti lobį).
Pavyzdys iš literatūros:
Kazys Borutos apsakyme „Žemvilkai“ šios būtybės vaizduojamos kaip mitiniai miško ir žemės sargybiniai, sąveikaujantys su žmonėmis.
Trumpai: Žemvilkai – lietuvių mitologijos požemio nykštukai, gyvenantys žemės gelmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.