žėlavinis

„Žėlavinis“ – tai retas lietuvių kalbos būdvardis, reiškiantis žėlėjimą, žėlėjimą primenantį (pvz., apie šviesą, spalvą). Dažniausiai vartojamas poetiškai arba apibūdinant švelnų, minkštą, švytintį atspalvį.

Pavyzdžiai:
1. Žėlavinis mėnesienos šviesos – švelnus, švytintis šviesos atspalvis.
2. Žėlavinė žalia pieva – tarsi žėlėjančio švytėjimo žaluma.
3. Akys žėlavinės kaip ežeras – metafora apie blizgantį, švelnų žvilgesį.

Sinonimai: žėlėjantis, blizgantis, švytintis, permatomas (kontekste).

Įrašas
Paaiškinimas	„Žėlavinis“ – tai retas lietuvių kalbos būdvardis, reiškiantis žėlėjimą, žėlėjimą primenantį (pvz., apie šviesą, spalvą). Dažniausiai vartojamas poetiškai arba apibūdinant švelnų, minkštą, švytintį atspalvį. Pavyzdžiai: 1. Žėlavinis mėnesienos šviesos – švelnus, švytintis šviesos atspalvis. 2. Žėlavinė žalia pieva – tarsi žėlėjančio švytėjimo žaluma. 3. Akys žėlavinės kaip ežeras – metafora apie blizgantį, švelnų žvilgesį. Sinonimai: žėlėjantis, blizgantis, švytintis, permatomas (kontekste).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.