žėlaunus

Žėlaunus – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žalsvai baltą arba blyškią, baltą spalvą (pvz., apie veidą, odą). Kilęs iš žodžių „žalias“ ir „balta“ derinio.

Pavyzdžiai:
1. Žėlaunus veidas – blyškus, išblyškęs veidas.
2. Žėlauno sniego šviesa – balsva, šalta sniego šviesa.
3. Žėlauni debesys – blyškūs, balti debesys.

Pastaba:
Šis žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	Žėlaunus – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žalsvai baltą arba blyškią, baltą spalvą (pvz., apie veidą, odą). Kilęs iš žodžių „žalias“ ir „balta“ derinio. Pavyzdžiai: 1. Žėlaunus veidas – blyškus, išblyškęs veidas. 2. Žėlauno sniego šviesa – balsva, šalta sniego šviesa. 3. Žėlauni debesys – blyškūs, balti debesys. Pastaba: Šis žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.