Žėlastis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gailestį, užuojautą, atlaidumą arba malonę, gerumą. Dažniausiai vartotas religiniame kontekste (apie Dievo gailestingumą).
Pavyzdžiai:
1. Religinis: „Viešpatie, parodyk mums savo žėlastį.“
2. Užuojauta: „Jutau gilią žėlastį matydamas jo kančią.“
3. Atleidimas: „Tėvas parodė žėlastį atleisdamas sūnui.“
Sinonimai: gailestingumas, užuojauta, malonė, atlaidumas.
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau – „gailestingumas“ ar „užuojauta“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.