žėdnadien

"Žėdnadien" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šventadienį (sekmadienį). Kilęs iš žodžių junginio žėdna diena ('šviesi, švytinti diena'), susijusio su šviesa, šventumu.

Pavyzdžiai:
1. "Žėdnadien nekaime dirbti, nes tai šventė."
2. "Senovėje žėdnadienu žmonės eidavo į bažnyčią."
3. "Tėvai pasakojo, kaip žėdnadien ilsėdavosi."

Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje – sekmadienis arba šventadienis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zednadien' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Žėdnadien" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šventadienį (sekmadienį). Kilęs iš žodžių junginio žėdna diena ('šviesi, švytinti diena'), susijusio su šviesa, šventumu. Pavyzdžiai: 1. "Žėdnadien nekaime dirbti, nes tai šventė." 2. "Senovėje žėdnadienu žmonės eidavo į bažnyčią." 3. "Tėvai pasakojo, kaip žėdnadien ilsėdavosi." Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje – sekmadienis arba šventadienis.