žebrasnukis

Žebrasnukis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis žmogų su išsidaužusia ar sužalota nosimi (dažniausiai po kovos, smūgio).
Kilęs iš žodžių derinio: žebras (kaip gyvūnas su „dryžiais“) + snukis (šnek. „veidas, nosis“).

Pavyzdžiai:
1. Po bokso kovos jis grįžo namo kaip tikras žebrasnukis.
2. Susimušė su kaimynu – dabar vaikšto su žebrasnukiu.

Sinonimai: daužtasnukis, sumuštinis (šnek.).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zebrasnukis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žebrasnukis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis žmogų su išsidaužusia ar sužalota nosimi (dažniausiai po kovos, smūgio). Kilęs iš žodžių derinio: žebras (kaip gyvūnas su „dryžiais“) + snukis (šnek. „veidas, nosis“). Pavyzdžiai: 1. Po bokso kovos jis grįžo namo kaip tikras žebrasnukis. 2. Susimušė su kaimynu – dabar vaikšto su žebrasnukiu. Sinonimai: daužtasnukis, sumuštinis (šnek.).