Žargstymas – tai kalbos vartojimo būdas, kai sąmoningai naudojami žargono, slengo arba neoficialūs, dažnai ribotos grupės žmonių suprantami žodžiai ar posakiai. Tai gali būti daroma norint atskirti save nuo kitų, parodyti priklausymą grupei, pasidaryti linksma arba sąmoningai apsunkinti supratimą nepažįstamiems.
Pagrindinės reikšmės:
1. Grupės identitetas – pvz., jaunimo, profesinės ar subkultūros žargonas.
2. Sąmoningas neaiškumas – norint „užšifruoti“ kalbą išorės žmonėms.
3. Ekspresyvumas / humoras – žargonas dažnai turi emocinį ar juokingą atspalvį.
Pavyzdžiai:
- Jaunimo žargstymas: „Šitas veidas čilia prie šūdo“ (šis žmogus ramiai stovi prie kavos aparato).
- IT sferoje: „Deployink tą feature‘ą, kol nėra bugų“ (įdiegk naują funkciją, kol nėra klaidų).
- Sąmoningas „užkodavimas“: „Reikia padaryti tą reikalą su tų žmonių grupe“ (vengiant tiesioginio pavadinimo).
Trumpai: žargstymas – tikslingas neformalių, grupinės kalbos elementų naudojimas, dažnai siekiant socialinio atskirtumo ar išraiškingumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.