žančius

Žančius – tai daugiskaitos galininko linksnis (vardininkas: žandai) nuo žodžio žandas („skruostas“, „žandikaulis“).

Reikšmė:
Nurodo veiksmo objektą, dažniausiai veiksmažodžiams, reikalaujantiems galininko (ką?).

Pavyzdžiai:
1. Jis glostė vaiko švelnius žančius.
(liet. skruostus)
2. Muštynėse smogė priešininkui į žančius.
(čiau – žandikaulius)
3. Saulė buvo kaitinusi jos raudonus žančius.
(metaforiškai apie skruostus)

Trumpai:
Vartojamas sakiniuose, kur veiksmas nukreiptas į žandus/skruostus (pvz., glostyti, mušti, bučiuoti).

Įrašas
Paaiškinimas	Žančius – tai daugiskaitos galininko linksnis (vardininkas: žandai) nuo žodžio žandas („skruostas“, „žandikaulis“). Reikšmė: Nurodo veiksmo objektą, dažniausiai veiksmažodžiams, reikalaujantiems galininko (ką?). Pavyzdžiai: 1. Jis glostė vaiko švelnius žančius. (liet. skruostus) 2. Muštynėse smogė priešininkui į žančius. (čiau – žandikaulius) 3. Saulė buvo kaitinusi jos raudonus žančius. (metaforiškai apie skruostus) Trumpai: Vartojamas sakiniuose, kur veiksmas nukreiptas į žandus/skruostus (pvz., glostyti, mušti, bučiuoti).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.