žaižarakis

Žaižarakis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, spindintį ar blizgantį daiktą, kibirkštį, žievelę (pvz., sniego, vandens, aukso). Dažniausiai vartojamas poetiškai ar metaforiškai.

Pavyzdžiai:
1. Literatūroje:
„Saulės žaižarakai šoko vandenyje.“
2. Kasdienėje kalboje:
„Krištolo tarpe blizgėjo tūkstančiai žaižarakų.“
3. Perkeltine prasme:
„Jos akyse žaisdavo linksmi žaižarakai.“ (reiškia džiaugsmą, šviesą)

Sinonimai: žievelė, kibirkštis, blizgesys, žvilgesys.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zaizarakis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žaižarakis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, spindintį ar blizgantį daiktą, kibirkštį, žievelę (pvz., sniego, vandens, aukso). Dažniausiai vartojamas poetiškai ar metaforiškai. Pavyzdžiai: 1. Literatūroje: „Saulės žaižarakai šoko vandenyje.“ 2. Kasdienėje kalboje: „Krištolo tarpe blizgėjo tūkstančiai žaižarakų.“ 3. Perkeltine prasme: „Jos akyse žaisdavo linksmi žaižarakai.“ (reiškia džiaugsmą, šviesą) Sinonimai: žievelė, kibirkštis, blizgesys, žvilgesys.