žabalinimas

Žabalinimas – tai ironiškas ar juokingas terminas, reiškiantis ilgą, vangų, monotonišką kalbėjimą ar veiksmą, kuris vargina klausytojus. Kilęs iš žodžio „žabalas“ (vardas, kuriuo šnekamojoje kalboje kartais vadinami nuobodūs ar įkyrūs žmonės).

Pavyzdžiai:
1. Dėstytojo paskaita – jei dėstytojas monotoniskai skaito iš skaidrių be paaiškinimų, studentai gali sakyti: „Vėl tas žabalinimas, aš užmiegu“.
2. Susirinkime – vadovas valandą kalba apie tai patį, o kolegos suirzę: „Baigk jau savo žabalinimą, reikia sprendimų“.
3. Politinis kalbėjimas – politikas kartojasi be konkrečių pažadų: „Jo kalba – grynas žabalinimas, tik tušti žodžiai“.

Trumpai: tai nuobodi, įkyri kalba ar pristatymas, kuris atrodo beprasmis ir vargina aplinkinius.

Įrašas
Paaiškinimas	Žabalinimas – tai ironiškas ar juokingas terminas, reiškiantis ilgą, vangų, monotonišką kalbėjimą ar veiksmą, kuris vargina klausytojus. Kilęs iš žodžio „žabalas“ (vardas, kuriuo šnekamojoje kalboje kartais vadinami nuobodūs ar įkyrūs žmonės). Pavyzdžiai: 1. Dėstytojo paskaita – jei dėstytojas monotoniskai skaito iš skaidrių be paaiškinimų, studentai gali sakyti: „Vėl tas žabalinimas, aš užmiegu“. 2. Susirinkime – vadovas valandą kalba apie tai patį, o kolegos suirzę: „Baigk jau savo žabalinimą, reikia sprendimų“. 3. Politinis kalbėjimas – politikas kartojasi be konkrečių pažadų: „Jo kalba – grynas žabalinimas, tik tušti žodžiai“. Trumpai: tai nuobodi, įkyri kalba ar pristatymas, kuris atrodo beprasmis ir vargina aplinkinius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.