„Zvembalius“ yra neologizmas, sukurtas rašytojo Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės) – tai veikėjas, kuris „zvemba“ (mirksi, mirguliuoja, blykčioja), dažniausiai apibūdinant žmogų su nestabiliu, paviršutinišku, nerimtu charakteriu ar elgesiu.
Pavyzdžiai:
1. Žemaitės apsakyme „Petras Kurmelis“:
„Tai jis buvo toks zvembalius, kad niekam nepatikėjo.“
(Čia veikėjas nepastovus, lengvai pakeičia nuomonę.)
2. Šiuolaikiniame vartojime (perkeltine prasme):
„Nesivelti į politiką su tokiais zvembaliais, kurie šiandien viena, rytoj kita.“
(Nurodo nepastovų, nepatikimą žmogų.)
Trumpai:
Žodis dažniausiai vartojamas apibūdinti nepastovų, „mirksintį“ charakterį ar elgesį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.