zvalyti

.
zvãlyti, -ija, -ijo. leisti: Tėvelio pasiprašydavo, kad zvãlyt šokt. Jeigu zvãlis da Dievas man [gyventi],
da maž rudenį susitiksma. Pirminykas zvãlijo, nebijok, nebaus tavę, ka tu man duosi [kviečių]. Tiktai (neveizdėkit,) idant per tą valnystę kūnui nezvalytumbite, bet per meilę tarnaukit kits kitam. [Valdžia] zvãlijo išsimūryt pečių [tremtyje]. Kad mumi nezvãlija tenai budavot. Pas tėtušį augau, pas senąjį augau, nezvalijo tėtušėlis man darbelio dirbti.
atsizvãlyti atsiklausti, gauti leidimą: Atsizvãlijau statyt.
dazvãlyti. leisti: Tada šaukėsi anys Poną bylodami: Ak, Pone, nedazvalyk (neduok) mum prapulti dėlei dūšės šio žmogaus.
pazvãlyti.

1. leisti, netrukdyti: Tėvas, būdavo, ir pazvãlija vaikam in šieno pašokinėt. Kas tau pazvãlijo čia ganyt? Taip ta pati ėmė savo vyrą prašyti, kad anai pagal savo būdą pazvalytų valandėlę mažą įėjus pasimelsti. Dievas vilkui pazvãlijo žmogų pjauti tokį, kurs būtų barzdos rėtį priskutęs. O ižg antros šalies, idant merga jau priaugus turėtų lygiaus (= ilgiaus) būt bažnyčioje, neregėjos būt daiktu priderančiu, nei učcyvu, nei zokone Maižiešiaus pazvalytas. Daug yra terpu studentų biednų prasčiokėlių, kuriem kešenė nelabai pazvãlija leist pinigus ant zabovos. Kam tu ganai po mūsų pievas, kas zvalijo? – Aš pats pasizvalijau!

2. leisti paimti: Pazvãlyk jam, tėveli, arklį [šienui susivežti]. Tik pazvãlyk juodbėrėlį, gal bus až draugelį. Gal pasizvãlysit obelėlių?
prizvãlyti

1. leisti imti: Eičiau, tetušiui pasikloniočiau, kad tavę jauną ma [n] prizvalytų.

2. prileisti, nekliudyti kur dalyvauti: Šitai vyras, vardu Jozefas, kursai buvo dešimtinykas, vyras geras ir teisus, tasai buvo neprizvalijęs rodosp ir veikalump jų.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>zvãlyti, </b>-ija, -ijo. <span class="explanation">leisti: </span> </span> Tėvelio pasiprašydavo, kad zvãlyt šokt. Jeigu zvãlis da Dievas man [gyventi], da maž rudenį susitiksma. Pirminykas zvãlijo, nebijok, nebaus tavę, ka tu man duosi [kviečių]. Tiktai (neveizdėkit,) idant per tą valnystę kūnui nezvalytumbite, bet per meilę tarnaukit kits kitam. [Valdžia] zvãlijo išsimūryt pečių [tremtyje]. Kad mumi nezvãlija tenai budavot. Pas tėtušį augau, pas senąjį augau, nezvalijo tėtušėlis man darbelio dirbti. <br/><b>atsizvãlyti</b> <span class="explanation">atsiklausti, gauti leidimą: </span> Atsizvãlijau statyt. <br/><b>dazvãlyti</b>. <span class="explanation">leisti: </span> </span> Tada šaukėsi anys Poną bylodami: Ak, Pone, nedazvalyk (neduok) mum prapulti dėlei dūšės šio žmogaus. <br/><b>pazvãlyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">leisti, netrukdyti: </span> Tėvas, būdavo, ir pazvãlija vaikam in šieno pašokinėt. Kas tau pazvãlijo čia ganyt? Taip ta pati ėmė savo vyrą prašyti, kad anai pagal savo būdą pazvalytų valandėlę mažą įėjus pasimelsti. Dievas vilkui pazvãlijo žmogų pjauti tokį, kurs būtų barzdos rėtį priskutęs. O ižg antros šalies, idant merga jau priaugus turėtų lygiaus (= ilgiaus) būt bažnyčioje, neregėjos būt daiktu priderančiu, nei učcyvu, nei zokone Maižiešiaus pazvalytas. Daug yra terpu studentų biednų prasčiokėlių, kuriem kešenė nelabai pazvãlija leist pinigus ant zabovos. Kam tu ganai po mūsų pievas, kas zvalijo? – Aš pats pasizvalijau! <br/>2. <span class="explanation">leisti paimti: </span> Pazvãlyk jam, tėveli, arklį [šienui susivežti]. Tik pazvãlyk juodbėrėlį, gal bus až draugelį. Gal pasizvãlysit obelėlių? <br/><b>prizvãlyti</b><br/>1. <span class="explanation">leisti imti: </span> Eičiau, tetušiui pasikloniočiau, kad tavę jauną ma [n] prizvalytų. <br/>2. <span class="explanation">prileisti, nekliudyti kur dalyvauti: </span> Šitai vyras, vardu Jozefas, kursai buvo dešimtinykas, vyras geras ir teisus, tasai buvo neprizvalijęs rodosp ir veikalump jų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.