Zuikėti – šnek. būti išgąstam, paniuręs, jaudintis (dažniausiai be rimtos priežasties).
Pavyzdžiai:
1. Nereikia zuikėti dėl tos kontrolės – pasiruošęs esi.
2. Jis zuikėjo prieš egzaminą, nors viską gerai mokėjo.
3. Kam zuikėti? Situacija išsprendžiama.
Sinonimai: baugintis, nerimauti, gąsdintis, paniuręs būti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.