„Zėbelėti“ reiškia šnekėti greitai, be perstojo, dažnai nerimtai ar beveik nesuprantamai (pvz., iš jaudulio, pykčio).
Pavyzdžiai:
1. Senelė zėbelėjo per telefono pokalbį, kad aš vos sekiau.
2. Kaimynas pykčio zėbelėjo, kai aptiko sudaužytą tvorą.
3. Vaikas zėbelėjo apie savo nuotykius, beveik nekvėpdamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.