zalbata

"Zalbata" – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis skundą, raudą, verkšlenimą ar dejavimą. Dažnai vartotas liaudies kalboje ir senojoje literatūroje.

Pavyzdžiai:
1. "Nustok savo zalbatą, niekas tavęs čia nekrėtė!" (skundas)
2. "Išgirdau toli zalbatą – kažkas verkė tamsioje naktyje." (raudojimas)
3. "Seniai žmonės sakydavo: 'Per daug zalbatos – mažai darbų.'" (verkšlenimas)

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau randamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zalbata' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Zalbata" – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis skundą, raudą, verkšlenimą ar dejavimą. Dažnai vartotas liaudies kalboje ir senojoje literatūroje. Pavyzdžiai: 1. "Nustok savo zalbatą, niekas tavęs čia nekrėtė!" (skundas) 2. "Išgirdau toli zalbatą – kažkas verkė tamsioje naktyje." (raudojimas) 3. "Seniai žmonės sakydavo: 'Per daug zalbatos – mažai darbų.'" (verkšlenimas) Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau randamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.