x
vyresnýbinis, -ė. vyresnỹbinis.
1. priklausantis vyresnybei: Žmogus su pačia ir vaikais nebegali ne tiktai išmokėti antkrautus jam vyresnybinius mokesčius, bet ir išlaikyti savo gyvastį. Važiavau į Varšuvą norėdamas nugirsti gerą žodelį nuo vyresnybinių Maskolijos žmonių.
2. civilinis: Lietuviai Amerikoje jau apsipranta su vyresnybiniais šliūbais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.