Vylyčia – tai žodis, reiškia tuštumą, tuštybę, niekingumą (dažniausiai kalbant apie pokalbius, veiksmus ar mintis). Kilęs iš veiksmažodžio „vilti“ (tūnoti, plaukti ore).
Pavyzdžiai:
1. Pokalbiai:
„Nebeklausyk jo, jis kalba tik vylyčias.“
(t. y. tuščius, beprasmius dalykus)
2. Veiksmai:
„Visa jo pastangos buvo vylyčia.“
(nieko verti, veltui)
3. Mintys:
„Pilna galvą nešioji tų vylyčių.“
(tuščių minčių)
Sinonimai: tuštybė, niekas, niekingumas, tuštuma.
Naudojimas: Dažniausiai vartojama daugiskaitos forma („vylyčios“), rečiau – vienaskaitoje („vylyčia“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.