volkavojimas

Volkavojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, monotoninį kalbėjimą, nerūpestingą plepėjimą ar nepatikimą informaciją skleidžiantį pokalbį. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant kalbėjimo tuštumą ar netikslumą.

Pavyzdžiai:
1. Senis visą vakarą volkavojo apie senus laikus, bet nieko konkretaus.
2. Neklausyk jo – jis tik volkavoja, o faktų nepateikia.
3. Susirinkimas virto tuščiu volkavojimu be sprendimų.

Sinonimai: plepėjimas, alašavimas, tuščias kalbėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'volkavojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Volkavojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, monotoninį kalbėjimą, nerūpestingą plepėjimą ar nepatikimą informaciją skleidžiantį pokalbį. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant kalbėjimo tuštumą ar netikslumą. Pavyzdžiai: 1. Senis visą vakarą volkavojo apie senus laikus, bet nieko konkretaus. 2. Neklausyk jo – jis tik volkavoja, o faktų nepateikia. 3. Susirinkimas virto tuščiu volkavojimu be sprendimų. Sinonimai: plepėjimas, alašavimas, tuščias kalbėjimas.