„Volinčius“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis įtvarą arba spaustuką, dažniausiai naudojamą tvirtinti, suspausti ar laikyti daiktus (pvz., medžio apdirbimo, metalurgijos, staliavimo darbuose).
Pavyzdžiai:
1. Medžio apdirbimas: „Stalas tvirtinamas volinčiais prie grindų.“
2. Metalas: „Kalvis įtvirtino karštą geležę volinčiu.“
3. Perkeltinė prasmė: „Laikraščius laikau suvolinčius knygų lentynoje.“ (kaip spaustukas)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.