vogrėti

vogrė́ti, -ė́ja (võgri), -ė́jo.

1. vograuti 1: Mūsų Aneliutė jau vogrė́t pradėjo. Bėgo… viskas išbyrėjo…, – ėmiau vogrėt susirakinusiais žandais.

2. vograuti 4: Ana nuolat niekus vogrė́ja. Mūsų susiedas, kada tik ateina, tai võgri võgri vis niekus, vis tą patį. Nežiūrėk, ką jis võgri! Ką čia dykąją vogrė́ji kaip vogra! Ką čia vogrė́ji nieko neišmanydamas! Aš taip juokdavaus, kai seniai ką vogrėdavo.

3. kliedėti. Vogrėja sau ir nė rodos nėr: matyt, liga yr smarkiai apėmus.
atvogrė́ti

1. pakankamai (ilgai, daug) vogrėti. Gana jau atvogrė́jai lopšy begulėdamas, ką tu čia dabar vogrì?

2. nuobodžiai kalbant papasakoti: Atejęs atvogrėjo tokią pasaką, kaip ir tikrai būta.
išvogrė́ti

1. neaiškiai ištarti: Ką tu čia išvogrė́jai?

2. iš reto, nuobodžiai kurį laiką kalbėti: Jonas šiandiej kai atejo nuo ryto an mumi, tai visą dieną ir išvogrė́jo.
pavogrė́ti. pavograuti 2: Džiaugčiaus ir dadaizmu, jei kas sugebėtų talentingai pavogrėti.
pravogrė́ti. neaiškiai pratarti: Dešimties… – pravogrėjau, nutirpęs nuo jo balso šiurkštumo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vogreti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x