vobijimas

Vobijimas – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis labai stiprų bijojimą, paniką, išgąstį (dažniausiai dėl konkretaus įvykio ar situacijos). Kilęs iš rusų kalbos žodžio "объятие" (apkabinimas), tačiau lietuvių kalboje vartojamas priešinga prasme – ne apie apkabinimą, o apie išgąstį.

Pavyzdžiai:
1. Po to avarijos visą dierą jaučiau vobijimą.
2. Kai išgirdau triukšmą naktį, apėmė toks vobijimas, kad negalėjau pajudėti.
3. Jo pasakojimas sukėlė visiems tikrą vobijimą.

Pastaba: Žodis nėra literatūrinis, vartojamas šnekamojoje kalboje ar internetinėje komunikacijoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Vobijimas – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis labai stiprų bijojimą, paniką, išgąstį (dažniausiai dėl konkretaus įvykio ar situacijos). Kilęs iš rusų kalbos žodžio "объятие" (apkabinimas), tačiau lietuvių kalboje vartojamas priešinga prasme – ne apie apkabinimą, o apie išgąstį. Pavyzdžiai: 1. Po to avarijos visą dierą jaučiau vobijimą. 2. Kai išgirdau triukšmą naktį, apėmė toks vobijimas, kad negalėjau pajudėti. 3. Jo pasakojimas sukėlė visiems tikrą vobijimą. Pastaba: Žodis nėra literatūrinis, vartojamas šnekamojoje kalboje ar internetinėje komunikacijoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.