visafigūris

"Visafigūris" – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis visaverčio žmogaus, asmenybės idėją. Jis jungia sąvokas "visas" (išsamus, pilnas) ir "figūra" (asmuo, persona). Nėra tiesioginis atitikmuo bendrinėje kalboje, bet artimiausia sąvoka – visaverčio asmens idealas.

Pavyzdžiai:
1. Jo siekis tapti visafigūriu – ne tik profesionalu, bet ir doru, išprususiu žmogumi – buvo akivaizdus.
2. Šiame romane veikėjas iš pradžių yra paviršutiniškas, tačiau per išgyvenimus vystosi į visafigūrį.
3. Edukacijos tikslas – ne tik žinių perteikimas, bet ir visafigurių asmenybių ugdymas.

Trumpai:
Tai idealus, visapusiškai išvystytas asmuo, vartojamas daugiausia filosofiniuose, edukaciniuose ar literatūros kontekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	"Visafigūris" – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis visaverčio žmogaus, asmenybės idėją. Jis jungia sąvokas "visas" (išsamus, pilnas) ir "figūra" (asmuo, persona). Nėra tiesioginis atitikmuo bendrinėje kalboje, bet artimiausia sąvoka – visaverčio asmens idealas. Pavyzdžiai: 1. Jo siekis tapti visafigūriu – ne tik profesionalu, bet ir doru, išprususiu žmogumi – buvo akivaizdus. 2. Šiame romane veikėjas iš pradžių yra paviršutiniškas, tačiau per išgyvenimus vystosi į visafigūrį. 3. Edukacijos tikslas – ne tik žinių perteikimas, bet ir visafigurių asmenybių ugdymas. Trumpai: Tai idealus, visapusiškai išvystytas asmuo, vartojamas daugiausia filosofiniuose, edukaciniuose ar literatūros kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.