Virtis (lot. virtus) – senovės Romos sąvoka, reiškianti dorovinę ir kariškąją išskirtinumą, drąsą, ištvermę, garbingumą. Tai ne tik asmeninė savybė, bet ir visuomeninis idealas.
Pagrindinės reikšmės:
- Karinė drąsa – narsa mūšyje.
- Dorovinis stiprumas – tvirtumas, ištikimybė pareigai.
- Garbė ir šlovė – nuopelnai valstybei.
Pavyzdžiai:
1. Romėnų istorijoje – cenzorius Katonas Vyresnysis buvo laikomas virtus įsikūnijimu dėl griežtos dorovės ir ištikimybės respublikai.
2. Literatūroje – Vergilijaus Eneidoje pagrindinis herojus Enejas demonstruoja virtus, vadovaudamasis pareiga, o ne asmeniniais norais.
3. Inskripcijose – antikiniuose paminkluose dažnai minima, pvz., "virtus augusta" (imperatoriaus dorumas), pabrėžiant valdovo nuopelnus.
Trumpai: Virtis – romėniškas dorovės ir narsos idealas, svarbus tiek kariams, tiek valstybės veikėjams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.