Lotyniškas terminas virtus reiškia dorovinį puikumą, drąsą, ištikimybę, garbingumą. Tai romėniška sąvoka, apimanti karinę ir pilietinę dorybę, pabrėžianti veiksmus, pareigą ir visuomenės gerovę.
Pavyzdžiai:
1. Romėnų kariuomenėje – kario drąsa ir ištikimybė (pvz., virtus apibūdindavo didvyriškus žygius).
2. Cicerono filosofijoje – viena iš keturių kardinalinių dorybių, siejama su moraliniu stiprumu.
3. Imperatoriaus titulas – virtus buvo vienas iš garbės epitetų (pvz., Imperator Caesar, virtutis filius).
4. Modernioje vartosenoje – terminas išlikęs heraldikoje, devizuose (pvz., Virtus unita fortior – „Vienybe dorybė stipresnė“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.