.
viršuõ.
1. Ans viršuõ užsilipo. Kylna [kiaušinis] viršuõ [įmestas į vandenį],
jei užperėtas. Liuob pyspausti į kūdrą, ka viršuõ neiškiltų linų.
2. Tankas eina viršuõ. Traukis iš kelio, dar viršuõ užvažiuos. Sukrokė [mašina],
maniau, ka viršuõ važiuo [ja],
suvirpėjau. Anam rodos, ka ta mašina viršuõ eis. Ta kaip – dviratis viršuõ antvirto? Vokytis eita viršuo, bet maišos i ruskiai. Turiav gaidį, – ka pula viršuõ! Ans puolė viršuõ, senas eržilas. Esam bėgę nu tų jaučių, – puls viršuõ. Ligu atdarė duris, tas rerept viršuo i tą poną savo pradėjęs ten meisinėti. Pulna kaip žvėrys viršuõ [muštis]. Čia tokios žvakelės eina, tik nebijok, eik anoms viršuõ. Vėjas puta tą smarvę viršuõ. Karas ejo viršuõ, aš ir išejau į Ameriką. Lytus eina viršuõ, greičiau tik grėbkiat. Lytus eina viršuõ, miežiai nesukrauti – nežinau ką bedaryti. Ale jau eina aušra viršuõ, reik jau eiti numo. Žiema eina viršuõ. Eina senatvia viršuõ, nebėr sylos.
3. Tas tujau viršuõ ant ano, sako: – Tu vadala! Aš nenorė [ja] u tą vaikį išduoti, ant ano puls viršuõ. Ka ans pamato, pula viršuõ kaip šerna. Kitas pradeda [kalbėti],
ta ana tujau viršuõ. Tas šneka, ta viršuõ, nors auses užsikišk. Šoksta viršuõ, akes drasko [berniūkštis].
ãkys viršuõ šóka. Šorums anie taip viską nugrobė, ãkės viršuõ šóko.
viršuõ išeĩti paaiškėti: Paslaptis išeĩna viršuõ, ka i po laiko.
viršuõ gráutis uiti, persekioti, skriausti: Tėvas mirs, gráusias viršuõ vaikai, marčios, žentai – pamotę stums.
viršuõ lìpti
1. pulti: Lìpa viršuõ [šuo],
neatsikratau. Lìpa viršuõ [šuo],
jei nėko nesakai. Šis sako: – Tu, Vince, gausi mušti. – Tas Vincė vis tiek lìpa viršuõ.
2. uiti, persekioti, skriausti: Apsileisk, ir lìps viršuõ. Kas tura valią, lìpa viršuõ, mina po kojų.
3. įkyriai meilintis: Nu tiek pula (lenda) pri ano – lìpa viršuõ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.