vilkėjimas
Vilkėjimas – tai lietuvių liaudies tradicijoje žmogus (dažniausiai moteris), galinti paversti save vilku ar kitu gyvūnu, taip pat turinti magiškų galių (pvz., gydyti, numatyti ateitį, žaloti). Tai ne visai tas pats, kas „vilkolakis“ – vilkėjimas dažniau siejamas su žyniais, o ne agresyviais pabaisomis.
Pavyzdžiai:
1. Pasakojimuose:
– Vilkėjas gali persirengti vilku, kad pasislėptų ar keliautų naktį.
– Gydo žmones iš žolių, numato orus.
2. Istoriniuose šaltiniuose:
– XVI–XVII a. raštuose minimi vilkėjai, kaltinami bendravimu su velniais.
3. Tautosakoje:
– Sakmėse vilkėjas gali būti linkęs į kerus, bet ir ginti nuo blogio.
Trumpai: Vilkėjimas – tai galingas žynys ar burtininkas, susijęs su gyvūnų (ypač vilkų) transformacijomis ir magija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.