Vilkdalgė – tai medžio ar krūmo šaka, nukirsta ir paruošta kaip lazda (dažnai su kamienu), naudojama ganyti ar varyti gyvulius. Taip pat gali reikšti ilgą, storą lazdą apskritai.
Pavyzdžiai:
1. Tėvas paėmė vilkdalgę ir išvarė avis į ganyklą.
2. Senelis rinkdavo ąžuolo vilkdalgės malkoms.
3. Priešais trobą stovėjo išdžiūvusi vilkdalgė.
Trumpai: Vilkdalgė – nukirsta šaka/lazda gyvuliams varyti ar kaip ilgas lazdynas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.