Vilkdagė – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai ankstų rytą, prieš aušrą (dažniausiai apie 3–5 valandą ryto), kai naktis vis dar tamsi, bet jau artėja diena. Literali reikšmė – „vilko dienos pradžia“, nes manyta, kad vilkai grįžta į guolį būtent tuo laiku.
Pavyzdžiai:
1. Jis išėjo į kelią dar vilkdagę, kad spėtų į miestą prieš spūstis.
2. Vilkdagėje miškas tylu ir mistiška – tarsi laikas sustoja.
3. Seneliai sakydavo: „Kas keliasi vilkdagę, tas ir daug nuveikia.“
Trumpai:
Tai poetiškas atitikmuo posakiui „prieš aušrą“ arba „ankstyną naktį“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.