Vilkatabokė – tai liaudiškas augalo pavadinimas, dažniausiai vartojamas paprastajai usnijai (lot. Usnea). Tai kerpė, auganti ant medžių kamienų ir šakų, panaši į pilkšvus, šakotus "barzdokus".
Pagrindinė reikšmė:
Žodis kilęs iš liaudies tikėjimo, kad ši kerpė atsiranda ten, kur naktį iš vilko kailio nukrinta lasai („vilko tabokai“).
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Miške ant egles kabojo senovinė vilkatabokė.
2. Mano senelė rinko vilkatabokę vaistams.
3. Pasakoja, kad vilkatabokę paliko vilkas, kur šėrėsi.
Trumpai: Tai kerpė usnija, pavadinta pagal liaudies etimologiją apie vilko kailį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.