vikarius

Vikarius (lot. vicarius – „įgaliotinis, atstovas“) – asmuo, atliekantis aukštesniojo pareigūno (pvz., vyskupo, kunigo) pareigas arba juos laikinai pakeičiantis.

Pagrindinės reikšmės:
1. Bažnyčioje:
- Vikaras – kunigas, padedantis klebonui parapijoje.
- Vyskupo vikaras – kunigas, įgaliotas atstovauti vyskupui (pvz., generalinis vikaras).
2. Istorijoje:
- Vicarius Romos imperijoje – provincijos valdytojas arba imperatoriaus atstovas.
3. Perkeltine prasme:
- Asmuo, veikiantis kito vardu arba įgaliojimu.

Pavyzdžiai:
- Religinis: „Klebonui išvykus, parapiją laikinai valdė vikarius.“
- Istorinis: „Romos imperatoriui valdant dideles teritorijas, vicariai buvo svarbūs regionų valdytojai.“
- Perkeltinė: „Jis buvo tik savo šeimininko vikarius, neturėdamas tikros galios.“

Įrašas
Paaiškinimas	Vikarius (lot. vicarius – „įgaliotinis, atstovas“) – asmuo, atliekantis aukštesniojo pareigūno (pvz., vyskupo, kunigo) pareigas arba juos laikinai pakeičiantis. Pagrindinės reikšmės: 1. Bažnyčioje: - Vikaras – kunigas, padedantis klebonui parapijoje. - Vyskupo vikaras – kunigas, įgaliotas atstovauti vyskupui (pvz., generalinis vikaras). 2. Istorijoje: - Vicarius Romos imperijoje – provincijos valdytojas arba imperatoriaus atstovas. 3. Perkeltine prasme: - Asmuo, veikiantis kito vardu arba įgaliojimu. Pavyzdžiai: - Religinis: „Klebonui išvykus, parapiją laikinai valdė vikarius.“ - Istorinis: „Romos imperatoriui valdant dideles teritorijas, vicariai buvo svarbūs regionų valdytojai.“ - Perkeltinė: „Jis buvo tik savo šeimininko vikarius, neturėdamas tikros galios.“
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.