viešpatnus

"Viešpatnus" – tai senovinis lietuviškas žodis, reiškiantis „viešpačius“ arba „ponus“. Vartotas kreipiantis į kilmingus asmenis, valdžios atstovus arba kaip pagarbaus kreipimosi forma.

Pavyzdžiai:
1. „Sveiki, viešpatnus!“ – pagarbus pasisveikinimas.
2. „Viešpatnus, leiskite paaiškinti.“ – kreipimasis susirinkime ar teisme.

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje nenaudojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar istoriniame kontekste.

Įrašas
Paaiškinimas	"Viešpatnus" – tai senovinis lietuviškas žodis, reiškiantis „viešpačius“ arba „ponus“. Vartotas kreipiantis į kilmingus asmenis, valdžios atstovus arba kaip pagarbaus kreipimosi forma. Pavyzdžiai: 1. „Sveiki, viešpatnus!“ – pagarbus pasisveikinimas. 2. „Viešpatnus, leiskite paaiškinti.“ – kreipimasis susirinkime ar teisme. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje nenaudojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar istoriniame kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.